Vadovų psichikos sveikata: depresija - slėpti ar spręsti?

Vienas iš paplitusių klaidingų įsitikinimų apie depresiją – tai, kad ji visada yra matoma aplinkiniams. Tačiau realybė dažnai gali būti kitokia – ypač vadovaujančias pozicijas užimančių asmenų atveju. Ne vienas vadovas, sergantis depresija, išoriškai puikiai funkcionuoja darbo aplinkoje, demonstruoja profesionalumą susitikimuose, generuoja idėjas ir priima sprendimus, o jo kolegos ir komandos nariai net neįtaria, kad jis išgyvena vidines kančias.

Šis reiškinys, kartais vadinamas “aukšto funkcionavimo depresija” (angl. high-functioning depression), yra ypač paplitęs tarp aukštas pareigas užimančių asmenų, kurie yra įpratę dėvėti „sėkmingo profesionalo“ kaukę. Vadovas gali atrodyti produktyvus ir sėkmingas iš išorės, tačiau viduje gali jaustis visiškai išsekęs, tuščias ir beprasmis.

Depresijos simptomų maskavimas yra viena iš priežasčių, kodėl vadovų depresija dažnai diagnozuojama vėliau, kai liga jau būna labiau pažengusi, o sergantieji aukšto funkcionavimo depresija (angl. high-functioning depression) dažnai linkę neigti savo simptomus, vengti pagalbos ar normalizuoti emocinį skausmą, todėl jų būklė ne tik sunkiau atpažįstama, bet ir sudėtingiau gydoma.
Mandelli ir kt., 2019; Joseph ir kt., 2025

Depresija yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir labiausiai gyvenimo kokybę mažinančių psichikos sutrikimų, paveikiantis milijonus žmonių visame pasaulyje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulinis depresijos paplitimas siekia apie 16% (Dean & Keshavan, 2017). Vien Europoje 30,3 milijono žmonių serga depresija, o 6,9% populiacijos per metus patiria bent vieną depresijos epizodą (Thisted et al., 2020).

Tyrimų duomenimis, depresijos paplitimas vadovų ir aukštas pareigas užimančių asmenų tarpe gali būti dar didesnis, tačiau dažnai lieka nepastebėtas ir negydomas.

Kokie veiksniai padaro vadovus pažeidžiamesnius depresijai?

Įmonių ir organizacijų vadovai, veikiami didelio darbo krūvio ir nuolatinės atsakomybės, susiduria su padidėjusia depresijos rizika dėl kelių veiksnių:

Psichosocialinis stresas, kylantis iš atsakomybės vadovauti, priimti strateginius sprendimus ir veikti esant nuolatiniam spaudimui (Mandelli et al., 2019). Toks ilgalaikis stresas gali paveikti prefrontalinę žievę (sprendimų priėmimo sritį) ir hipokampą (atsakingą už atmintį ir mokymąsi) (Dean & Keshavan, 2017).

Ribotas kolegų palaikymas, konkurencinė aplinka ir socialinės izoliacijos rizika dėl darbo intensyvumo (Mandelli et al., 2019). Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių, o vadovai dažnai patiria vadinamąjį „vienišumo viršūnėje“ sindromą.

Depresija dažnai lieka nepastebėta, nes vadovams būdingi asmenybės bruožai (savikontrolė, atkaklumas, motyvacija) trukdo pripažinti sunkumus ir kreiptis pagalbos (Mandelli et al., 2019). Stigma taip pat išlieka reikšminga kliūtis – aukštas pareigas einantys asmenys dažnai baiminasi būti vertinami kaip silpni ar nekompetentingi.

Kokia yra nepastebėtos vadovų depresijos kaina?

Ekonominiu požiūriu, depresija darbo vietoje sukelia didžiulę naštą. Vien JAV 2000 metais depresijos ekonominė našta buvo įvertinta 83,1 mlrd. JAV dolerių, iš kurių:

Psichikos sveikatos sutrikimai, įskaitant depresiją, sudaro net 30–50 % visų nedarbingumo laikotarpių darbe (Corbière et al., 2022).

Kaip vadovo depresija veikia visą organizaciją?

Vadovai, kuriuos veikia didelis stresas ir psichologinė įtampa, dažnai priima prastesnius sprendimus, mažėja jų veiklos efektyvumas, o stresas neretai perduodamas komandai. Taip prasideda organizacinė grandininė reakcija – vadovo depresija lemia prastesnius rezultatus, o šie dar labiau sustiprina spaudimą, gilindami psichologines problemas.

Tyrimai rodo, kad ankstyva intervencija gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių tiek asmens sveikatai, tiek organizacinei gerovei (Dietrich et al., 2012). Tobulėjant depresijos prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir efektyvaus gydymo metodams, svarbu suvokti, kad psichikos sveikata darbo vietoje yra neatsiejama nuo organizacijos sėkmės.

Nepaisant to, daugelis vadovų vis dar vengia kreiptis pagalbos, baimindamiesi būti suprasti klaidingai. Tai lemia pavėluotą diagnozavimą ir mažesnį gydymo efektyvumą. Todėl būtina skatinti atvirumą, mažinti stigmą ir kurti pagalbos sistemas, atitinkančias vadovų darbo kontekstą bei jų psichologinius poreikius.

Pagalbos paieška nėra silpnumo požymis – tai brandžios, atsakingos ir sąmoningos lyderystės išraiška.

Literatūros sąrašas

Corbière, M., Lachance, J.-P., Jean-Baptiste, F., Hache-Labelle, C., Riopel, G., & Lecomte, T. (2022). Healthy Minds: Group Cognitive-Behavioral Intervention for Sustainable Return to Work After a Sick Leave Due to Depression. Journal of Occupational Rehabilitation, 32(3), 505–514. https://doi.org/10.1007/s10926-021-09991-6

Dean, J., & Keshavan, M. (2017). The Neurobiology of Depression: An Integrated View. Asian Journal of Psychiatry, 27, 101–111. https://doi.org/10.1016/j.ajp.2017.01.025

Dietrich, S., Deckert, S., Ceynowa, M. et al. (2012). Depression in the workplace: a systematic review of evidence-based prevention strategies. Int Arch Occup Environ Health 85, 1–11. https://doi.org/10.1007/s00420-011-0634-7

Joseph, J. F., Tural, U., Joseph, N. D., Mendoza, T. E., Patel, E., Reifer, R., & Deregnaucourt, M. (2025). Understanding high-functioning depression in adults. Cureus. https://doi.org/10.7759/cureus.78891

Mandelli, L., Serretti, A., Porcelli, S., et al. (2019). Opinion paper: poor response to treatment of depression in people in high occupational levels. Psychological Medicine, 49(1), 49-54. doi:10.1017/S003329171800288X

Thisted, C. N., Labriola, M., Nielsen, C. V., Jul Håkonsen, S., & Bjerrum, M. B. (2020). Understanding depression as a workplace issue: Clarifying employers’ attitudes to manage employees with depression. Work, 65(4), 857–868. https://doi.org/10.3233/WOR-203137