Paauglių depresija: kada reikalinga psichiatro pagalba ir kaip gali padėti rTMS terapija
Paauglystė – laikotarpis, kai emocijų svyravimai dažnai laikomi natūralia gyvenimo dalimi. Vis dėlto riba tarp „sunkaus periodo“ ir depresijos ne visuomet lengvai pastebima. Kartais problema atpažįstama tik tada, kai simptomai jau stipriai veikia paauglio mokymąsi, santykius su draugais ar šeima, o kai kuriais atvejais kelia pavojų jo saugumui.
Pastaraisiais metais depresijos ir nerimo sutrikimų paplitimas tarp paauglių didėja visame pasaulyje. Todėl tėvams, mokytojams ir patiems jauniems žmonėms vis dažniau kyla klausimų: kada reikėtų kreiptis į specialistą ir kokie gydymo būdai gali būti veiksmingi, ypač tais atvejais, kai įprastas gydymas vaistais nepadeda arba paauglys jų vartoti nenori?
Šiame straipsnyje aptariame, kokie požymiai turėtų kelti susirūpinimą, kuo gali padėti vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija ir kada rTMS – pasikartojanti transkranijinė magnetinė stimuliacija – gali būti svarstoma kaip alternatyva ar papildymas tradiciniam gydymui.
Kaip atpažinti paauglių depresiją?
Paauglių depresija ne visada pasireiškia taip pat kaip suaugusiųjų. Vietoje nuolatinio liūdesio gali būti pastebimas dirglumas, užsisklendimas, staigus mokymosi rezultatų pablogėjimas ar susidomėjimo anksčiau mėgtomis veiklomis praradimas.
Į specialistą verta kreiptis, jei ilgiau nei dvi savaites pastebimi šie požymiai:
- nuolatinis nuovargis, energijos stoka ar miego sutrikimai – per ilgas arba nepakankamas miegas;
- atsiribojimas nuo draugų, šeimos ar anksčiau mėgtų veiklų;
- padidėjęs dirglumas, agresyvumas arba, priešingai, emocinis sustingimas;
- suprastėjusi koncentracija ir mokymosi rezultatai;
- kalbos apie gyvenimo beprasmybę, savęs žalojimą ar savižudybę.
Paskutinis požymis reikalauja neatidėliotino dėmesio. Jei paauglys užsimena apie norą žaloti save ar pasitraukti iš gyvenimo, pagalbos reikia ieškoti nedelsiant, nelaukiant planinės konsultacijos.
Registruokitės konsultacijai dėl depresijos gydymo su rTMS
Kodėl svarbi ankstyva vaikų ir paauglių psichiatro konsultacija?
Paauglystėje prasidėjusi depresija ne visada praeina savaime. Laiku neįvertinta ir negydoma ji gali kartotis vėlesniame amžiuje, paveikti mokymosi kelią, santykius, savivertę ir bendrą psichologinę raidą.
Todėl svarbu, kad paauglio būklę įvertintų specialistas, turintis kompetencijos dirbti būtent su šia amžiaus grupe. Vaikų ir paauglių psichiatras atsižvelgia ne tik į simptomus, bet ir į paauglio raidos etapą, šeimos aplinką, santykius, mokyklinę situaciją bei tai, kaip psichikos sveikatos sunkumai pasireiškia konkrečiame amžiuje.
Gydytoja Eglė Klivickaitė – vaikų ir paauglių psichiatrė
Klinikoje „Neuropulsas“ Vilniuje 15–18 metų paauglius konsultuoja gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Eglė Klivickaitė.
Ji vertina ir gydo psichikos sveikatos sunkumus, kylančius po įtemptų ar trauminių patirčių, konsultuoja dėl nerimo, depresijos, psichozinių ir valgymo sutrikimų simptomų, kitų psichikos bei raidos sutrikimų, taip pat lyties tapatumo klausimais.
Gydytoja Eglė Klivickaitė baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir vaikų bei paauglių psichiatrijos rezidentūrą tame pačiame universitete. Nuo 2019 metų ji yra vaikų ir paauglių psichodinaminės psichoterapijos kandidatė, o 2024 metais baigė pirmojo ir antrojo lygio EMDR – nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapijos – mokymus.
Profesinę patirtį gydytoja kaupė VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kur vadovavo Vaikų ir paauglių psichiatrijos konsultacinei poliklinikai bei Dienos stacionaro padaliniui. Konsultacijos vyksta lietuvių ir anglų kalbomis.
Gydytoja Eglė Klivickaitė taip pat konsultuoja dėl rTMS gydymo galimybių paaugliams nuo 15 metų. Tai suteikia galimybę šeimoms, ieškančioms alternatyvų ar papildomų gydymo būdų, vienoje vietoje gauti išsamų psichiatro įvertinimą ir individualias rekomendacijas.
Kai įprastas gydymas nepadeda: gydymui atspari paauglių depresija
Mokslinių tyrimų duomenimis, daliai paauglių ir jaunų suaugusiųjų, sergančių depresija, įprastas gydymas nesuteikia pakankamo pagerėjimo. Tokiais atvejais depresija gali būti laikoma atsparia gydymui – skirti antidepresantai ir psichoterapija nesumažina simptomų tiek, kiek tikėtasi, arba pagerėjimas būna laikinas ir simptomai vėl atsinaujina.
Tokioje situacijoje šeimos neretai jaučiasi atsidūrusios aklavietėje: vaistų dozės didinamos, jų deriniai keičiami, tačiau reikšmingo pagerėjimo vis tiek nepavyksta pasiekti.
Kiti paaugliai ar jų tėvai siekia išvengti sisteminio medikamentinio gydymo dėl galimo šalutinio poveikio, ankstesnės neigiamos patirties ar noro pirmiausia išbandyti kitus metodus. Būtent tokiais atvejais – kai vaistai nepadeda, yra sunkiai toleruojami arba jų vartoti nenorima – gali būti svarstoma rTMS terapija.
Kas yra rTMS ir kaip ji veikia?
rTMS, arba pasikartojanti transkranijinė magnetinė stimuliacija, yra neinvazinis smegenų stimuliavimo metodas. Procedūros metu magnetiniais impulsais veikiamos tam tikros smegenų sritys, susijusios su nuotaikos reguliavimu. Gydant depresiją dažniausiai stimuliuojama kairioji dorsolateralinė prefrontalinė žievė.
rTMS nereikalauja chirurginės intervencijos ar anestezijos, o magnetiniai impulsai nesukelia sisteminio poveikio visam organizmui, kaip gali būti vartojant vaistus. Procedūros metu pacientas išlieka sąmoningas, o po seanso paprastai gali iš karto grįžti prie įprastos dienos veiklos.
Ar rTMS saugi paaugliams?
Vienas svarbiausių tėvams kylančių klausimų – ar šis metodas yra saugus jaunoms, vis dar besivystančioms smegenims.
Turimi tyrimų duomenys rodo, kad paaugliai rTMS terapiją dažniausiai toleruoja gerai. Šalutiniai poveikiai paprastai būna lengvi, trumpalaikiai ir praeina savaime. Dažniausiai pasitaiko:
- trumpalaikis galvos skausmas;
- diskomfortas ar jautrumas galvos odoje;
- nuovargis po procedūros.
Vis dėlto prieš gydymą būtinas išsamus gydytojo įvertinimas ir nuolatinė paciento būklės stebėsena.
Kada rTMS gali būti aktuali?
rTMS terapija gali būti svarstoma, kai:
- paaugliui jau buvo taikytas gydymas vaistais ir (arba) psichoterapija, tačiau reikšmingo pagerėjimo nepavyko pasiekti arba simptomai kartojasi;
- vaistai sukelia sunkiai toleruojamą šalutinį poveikį;
- paauglys atsisako vartoti vaistus arba šeima norėtų išvengti sisteminio medikamentinio poveikio;
- ieškoma metodo, kurį būtų galima derinti su vykstančia psichoterapija, siekiant sustiprinti bendrą gydymo poveikį.
Galutinį sprendimą, ar rTMS tinkama konkrečiam paaugliui, visada priima gydytojas psichiatras po individualaus įvertinimo. Atsižvelgiama į diagnozę, simptomų sunkumą, anksčiau taikytą gydymą, fizinę ir psichikos sveikatos būklę bei galimas kontraindikacijas.
