Vadovo patiriamo lėtinio streso poveikis smegenims: kelias į depresiją
Depresija – tai ne tik psichologinė būsena, bet ir sudėtingas neurobiologinis sutrikimas, ypač aktualus vadovams, patiriantiems intensyvų stresą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip lėtinis stresas ir intensyvus darbo tempas sistemiškai veikia smegenų funkcijas – tai būtina suprasti norint efektyviai užkirsti kelią depresijai ir ją gydyti.
Kas vyksta vadovo smegenyse, kai stresas tampa lėtinis?
Lėtinis stresas, būdingas aukštas pareigas einantiems vadovams, sukelia pogumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies sutrikimus. Tai pasireiškia padidėjusiu kortizolio išsiskyrimu, kuris ilgainiui pažeidžia prefrontalinę žievę (atsakingą už sprendimų priėmimą) ir hipokampą (atsakingą už mokymąsi ir atmintį) (Dean & Keshavan, 2017).
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas mažina prefrontalinės žievės tūrį ir keičia jos funkcionalumą. Tai ypač problemiška aukštas pareigas užimantiems vadovams, nes ši smegenų sritis atsakinga už:
- Strateginį mąstymą ir planavimą
- Impulsų kontrolę
- Tikslo nustatymą ir pasiekimą
- Socialinį sprendimų priėmimą
Kaip 24/7 darbo režimas keičia vadovo smegenų neurobiologiją?
Šiuolaikiniai vadovai dažnai gyvena “nuolatinės parengties” režimu – 24/7 pasiekiami, nuolat apdorojantys informaciją ir priimantys sprendimus. Toks nuolatinis režimas sukelia esminius neurobiologinius pokyčius:
- Neurotransmiterių disbalansas: sutrinka serotonino, noreadrenalino ir dopamino sistemos, kurios svarbios motyvacijai, dėmesio koncentracijai ir atlygio sistemai
- Uždegiminio atsako padidėjimas: lėtinis stresas skatina uždegiminius procesus, sukeliančius energijos stygių, motyvacijos sumažėjimą, socialinę izoliaciją
- Neuroplastiškumo sumažėjimas: depresija mažina BDNF (smegenų neurotrofinio faktoriaus) kiekį, dėl ko mažėja smegenų gebėjimas mokytis, keistis ir prisitaikyti (Dean & Keshavan, 2017)
Kodėl kognityvinis nuovargis kelia grėsmę vadovų psichikos sveikatai?
Kognityvinis nuovargis, dažnai patiriamas vadovų, priimančių daugybę sprendimų per dieną, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė. Knight et al. (2018) tyrimas atskleidė, kad depresijos metu pasireiškia kognityvinio funkcionavimo sutrikimai, apimantys darbinę atmintį, dėmesį bei informacijos apdorojimo greitį. Šie sutrikimai išlieka net ir po depresijos simptomų išnykimo, trukdydami ilgalaikiam funkciniam atsigavimui.
Vadovai, dirbantys nuolatinės kognityvinės perkrovos sąlygomis, ypač jei turi genetinį polinkį depresijai, yra didesnėje rizikoje. Polinkio ir streso modelis (angl. Diathesis-stress model), aprašytas Dean & Keshavan (2017) tyrime, patvirtina, kad genetinis polinkis depresijai išryškėja tik veikiant stresoriams. Tai pabrėžia prevencijos svarbą – ypač organizacijų vadovams, kurių šeimos istorijoje buvo depresijos atvejų. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetizuoti streso valdymo strategijas.
Kaip smegenų biochemija veikia vadovo sprendimų priėmimą?
Depresija sutrikdo smegenų biochemiją, kas turi tiesioginę įtaką vadovo veiklai:
- Serotonino disbalansas mažina pozityvų mąstymą ir didina polinkį į negatyvias mintis
- Dopamino sistemos sutrikimai silpnina motyvaciją ir malonumo jausmą nuo pasiekimų
- Noreadrenalino pokyčiai veikia budrumą ir dėmesio koncentraciją
Mandelli et al. (2019) tyrimas parodė, kad aukšto profesinio lygio asmenims būdingi mažesni atsako į gydymą ir remisijos rodikliai. Viena iš priežasčių – specifinis neuromediatorių disbalansas, susijęs su ilgalaikiu stresu, būdingu vadovaujančioms pozicijoms.
4 mokslu pagrįsti būdai, kaip vadovai gali apsaugoti savo smegenų sveikatą
Suprasdami neurobiologinius mechanizmus, vadovai gali imtis tikslingų veiksmų savo smegenų apsaugai:
- Reguliarus kokybiškas miegas yra būtinas neuroplastiškumui ir kognityvinių funkcijų palaikymui. Knight et al. (2018) pabrėžia, kad miego trūkumas siejamas su sumažėjusiu neuroplastiškumu ir smegenų funkcijomis.
- Protinės apkrovos reguliavimas – sąmoningas sprendimų priėmimo paskirstymas dienos eigoje, vengiant kognityvinės perkrovos. Funkcinio magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad pervargusios smegenys veikia panašiai kaip sergant depresija.
- Fizinis aktyvumas didina BDNF* kiekį, skatinantį neuroplastiškumą ir naujų neuronų augimą (Dean & Keshavan, 2017).
- Priešuždegiminė mityba – Viduržemio jūros dieta gali padėti sumažinti uždegimą organizme, kuris susijęs su depresijos atsiradimu.
* BDNF (angl. Brain-Derived Neurotrophic Factor) – tai baltymas, kuris skatina neuronų augimą, išlikimą ir stiprina jų tarpusavio ryšius. Jis itin svarbus smegenų plastiškumui, mokymuisi, atminčiai ir emocijų reguliavimui. Sumažėjęs BDNF kiekis siejamas su depresija ir kitais psichikos sutrikimais.
Kada protinis nuovargis rodo, kad metas ieškoti pagalbos?
Jei pastebite šiuos požymius, tai gali reikšti, kad jūsų smegenų neurobiologiniai mechanizmai jau yra paveikti ir reikalinga specialistų pagalba:
- Nuolatinis protinis nuovargis, nepriklausomai nuo miego kokybės
- Sprendimų priėmimo vengimas ar atidėliojimas
- Pastovus sunkumas koncentruotis net prie svarbių strateginių užduočių
- Strateginio mąstymo silpnėjimas, orientavimasis tik į trumpalaikius tikslus
Dobson (2024) pabrėžia, kad depresija nėra vienalytis sutrikimas – ji pasireiškia įvairiais simptomais, kurių buvimas, stiprumas ir laikiškumas gali ženkliai skirtis. Todėl kiekvieno vadovo patirtis su depresija yra unikali ir reikalauja individualizuoto požiūrio.
Supratimas apie depresijos neurobiologiją padeda vadovams anksti atpažinti simptomus, imtis prevencinių veiksmų ir palaikyti aukštą kognityvinį pajėgumą intensyvaus darbo sąlygomis.
Literatūros sąrašas
Dean, J., & Keshavan, M. (2017). The Neurobiology of Depression: An Integrated View. Asian Journal of Psychiatry, 27, 101–111. https://doi.org/10.1016/j.ajp.2017.01.025
Dobson, K. S. (2024). The next steps in evidence-based psychotherapy for depression. In Clinical depression: An individualized, biopsychosocial approach to assessment and treatment. (pp. 235–243). American Psychological Association. https://doi.org/10.1037/0000398-014
Knight, M.J., Aboustate, N. & Baune, B.T. (2018). Cognitive Dysfunction in Major Depressive Disorder: Cause and Effect. Curr Behav Neurosci Rep 5, 302–309. https://doi.org/10.1007/s40473-018-0160-y
Mandelli, L., Serretti, A., Porcelli, S., et al. (2019). Opinion paper: poor response to treatment of depression in people in high occupational levels. Psychological Medicine, 49(1), 49-54. doi:10.1017/S003329171800288X