• Depresija
Neuropulsas
Neuropulsas
  • Pradžia
  • Gydymas
    • Depresija
    • Nerimo sutrikimai
    • Obsesinis kompulsinis sutrikimas
    • Sezoninis afektinis sutrikimas
    • Lėtinis skausmas
    • Lėtinė neuropatinė fibromialgija
    • Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas
    • Atminties sutrikimai
    • Perdegimo sutrikimas
    • Miego sutrikimai
    • Haliucinacijos
  • rTMS
    • EN – rTMS explained
    • EN – rTMS Treatment Abroad
    • rTMS – Tyrimai ir šaltiniai
  • Paslaugos
    • Gydymas
    • Paslaugų kainos
  • Komanda
  • Istorijos
    • Depresija
    • Migrena
    • Fibromyalgia
  • Kontaktai
  • Registracija
+370 664 88 008
Registracija
Neuropulsas
  • Pradžia
  • Gydymas
    • Depresija
    • Nerimo sutrikimai
    • Obsesinis kompulsinis sutrikimas
    • Sezoninis afektinis sutrikimas
    • Lėtinis skausmas
    • Lėtinė neuropatinė fibromialgija
    • Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas
    • Atminties sutrikimai
    • Perdegimo sutrikimas
    • Miego sutrikimai
    • Haliucinacijos
  • rTMS
    • EN – rTMS explained
    • EN – rTMS Treatment Abroad
    • rTMS – Tyrimai ir šaltiniai
  • Paslaugos
    • Gydymas
    • Paslaugų kainos
  • Komanda
  • Istorijos
    • Depresija
    • Migrena
    • Fibromyalgia
  • Kontaktai
  • Registracija

Vadovo patiriamo lėtinio streso poveikis smegenims: kelias į depresiją

Depresija – tai ne tik psichologinė būsena, bet ir sudėtingas neurobiologinis sutrikimas, ypač aktualus vadovams, patiriantiems intensyvų stresą. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai atskleidžia, kaip lėtinis stresas ir intensyvus darbo tempas sistemiškai veikia smegenų funkcijas – tai būtina suprasti norint efektyviai užkirsti kelią depresijai ir ją gydyti.

Kas vyksta vadovo smegenyse, kai stresas tampa lėtinis?

Lėtinis stresas, būdingas aukštas pareigas einantiems vadovams, sukelia pogumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies sutrikimus. Tai pasireiškia padidėjusiu kortizolio išsiskyrimu, kuris ilgainiui pažeidžia prefrontalinę žievę (atsakingą už sprendimų priėmimą) ir hipokampą (atsakingą už mokymąsi ir atmintį) (Dean & Keshavan, 2017).

Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas mažina prefrontalinės žievės tūrį ir keičia jos funkcionalumą. Tai ypač problemiška aukštas pareigas užimantiems vadovams, nes ši smegenų sritis atsakinga už:

  • Strateginį mąstymą ir planavimą
  • Impulsų kontrolę
  • Tikslo nustatymą ir pasiekimą
  • Socialinį sprendimų priėmimą
Vykdomųjų funkcijų sutrikimai (planavimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas) yra vieni ryškiausiai profesinį funkcionavimą veikiančių depresijos simptomų (Knight et al., 2018). Tai tiesiogiai paveikia lyderių gebėjimą efektyviai vadovauti organizacijai

Kaip 24/7 darbo režimas keičia vadovo smegenų neurobiologiją?

Šiuolaikiniai vadovai dažnai gyvena “nuolatinės parengties” režimu – 24/7 pasiekiami, nuolat apdorojantys informaciją ir priimantys sprendimus. Toks nuolatinis režimas sukelia esminius neurobiologinius pokyčius:

  • Neurotransmiterių disbalansas: sutrinka serotonino, noreadrenalino ir dopamino sistemos, kurios svarbios motyvacijai, dėmesio koncentracijai ir atlygio sistemai
  • Uždegiminio atsako padidėjimas: lėtinis stresas skatina uždegiminius procesus, sukeliančius energijos stygių, motyvacijos sumažėjimą, socialinę izoliaciją
  • Neuroplastiškumo sumažėjimas: depresija mažina BDNF (smegenų neurotrofinio faktoriaus) kiekį, dėl ko mažėja smegenų gebėjimas mokytis, keistis ir prisitaikyti (Dean & Keshavan, 2017)
Vadovo patiriamas lėtinis stresas ir jo poveikis smegenims

Kodėl kognityvinis nuovargis kelia grėsmę vadovų psichikos sveikatai?

Kognityvinis nuovargis, dažnai patiriamas vadovų, priimančių daugybę sprendimų per dieną, gali būti tiek depresijos priežastis, tiek pasekmė. Knight et al. (2018) tyrimas atskleidė, kad depresijos metu pasireiškia kognityvinio funkcionavimo sutrikimai, apimantys darbinę atmintį, dėmesį bei informacijos apdorojimo greitį. Šie sutrikimai išlieka net ir po depresijos simptomų išnykimo, trukdydami ilgalaikiam funkciniam atsigavimui.

Vadovai, dirbantys nuolatinės kognityvinės perkrovos sąlygomis, ypač jei turi genetinį polinkį depresijai, yra didesnėje rizikoje. Polinkio ir streso modelis (angl. Diathesis-stress model), aprašytas Dean & Keshavan (2017) tyrime, patvirtina, kad genetinis polinkis depresijai išryškėja tik veikiant stresoriams. Tai pabrėžia prevencijos svarbą – ypač organizacijų vadovams, kurių šeimos istorijoje buvo depresijos atvejų. Tokiais atvejais rekomenduojama prioritetizuoti streso valdymo strategijas.

Kaip smegenų biochemija veikia vadovo sprendimų priėmimą?

Depresija sutrikdo smegenų biochemiją, kas turi tiesioginę įtaką vadovo veiklai:

  • Serotonino disbalansas mažina pozityvų mąstymą ir didina polinkį į negatyvias mintis
  • Dopamino sistemos sutrikimai silpnina motyvaciją ir malonumo jausmą nuo pasiekimų
  • Noreadrenalino pokyčiai veikia budrumą ir dėmesio koncentraciją

Mandelli et al. (2019) tyrimas parodė, kad aukšto profesinio lygio asmenims būdingi mažesni atsako į gydymą ir remisijos rodikliai. Viena iš priežasčių – specifinis neuromediatorių disbalansas, susijęs su ilgalaikiu stresu, būdingu vadovaujančioms pozicijoms.

4 mokslu pagrįsti būdai, kaip vadovai gali apsaugoti savo smegenų sveikatą

Suprasdami neurobiologinius mechanizmus, vadovai gali imtis tikslingų veiksmų savo smegenų apsaugai:

  1. Reguliarus kokybiškas miegas yra būtinas neuroplastiškumui ir kognityvinių funkcijų palaikymui. Knight et al. (2018) pabrėžia, kad miego trūkumas siejamas su sumažėjusiu neuroplastiškumu ir smegenų funkcijomis.
  2. Protinės apkrovos reguliavimas – sąmoningas sprendimų priėmimo paskirstymas dienos eigoje, vengiant kognityvinės perkrovos. Funkcinio magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad pervargusios smegenys veikia panašiai kaip sergant depresija.
  3. Fizinis aktyvumas didina BDNF* kiekį, skatinantį neuroplastiškumą ir naujų neuronų augimą (Dean & Keshavan, 2017).
  4. Priešuždegiminė mityba – Viduržemio jūros dieta gali padėti sumažinti uždegimą organizme, kuris susijęs su depresijos atsiradimu. 

* BDNF (angl. Brain-Derived Neurotrophic Factor) – tai baltymas, kuris skatina neuronų augimą, išlikimą ir stiprina jų tarpusavio ryšius. Jis itin svarbus smegenų plastiškumui, mokymuisi, atminčiai ir emocijų reguliavimui. Sumažėjęs BDNF kiekis siejamas su depresija ir kitais psichikos sutrikimais.

Kada protinis nuovargis rodo, kad metas ieškoti pagalbos? 

Jei pastebite šiuos požymius, tai gali reikšti, kad jūsų smegenų neurobiologiniai mechanizmai jau yra paveikti ir reikalinga specialistų pagalba:

  • Nuolatinis protinis nuovargis, nepriklausomai nuo miego kokybės
  • Sprendimų priėmimo vengimas ar atidėliojimas
  • Pastovus sunkumas koncentruotis net prie svarbių strateginių užduočių
  • Strateginio mąstymo silpnėjimas, orientavimasis tik į trumpalaikius tikslus

Dobson (2024) pabrėžia, kad depresija nėra vienalytis sutrikimas – ji pasireiškia įvairiais simptomais, kurių buvimas, stiprumas ir laikiškumas gali ženkliai skirtis. Todėl kiekvieno vadovo patirtis su depresija yra unikali ir reikalauja individualizuoto požiūrio.

Supratimas apie depresijos neurobiologiją padeda vadovams anksti atpažinti simptomus, imtis prevencinių veiksmų ir palaikyti aukštą kognityvinį pajėgumą intensyvaus darbo sąlygomis.

Literatūros sąrašas

Dean, J., & Keshavan, M. (2017). The Neurobiology of Depression: An Integrated View. Asian Journal of Psychiatry, 27, 101–111. https://doi.org/10.1016/j.ajp.2017.01.025

Dobson, K. S. (2024). The next steps in evidence-based psychotherapy for depression. In Clinical depression: An individualized, biopsychosocial approach to assessment and treatment. (pp. 235–243). American Psychological Association. https://doi.org/10.1037/0000398-014

Knight, M.J., Aboustate, N. & Baune, B.T. (2018). Cognitive Dysfunction in Major Depressive Disorder: Cause and Effect. Curr Behav Neurosci Rep 5, 302–309. https://doi.org/10.1007/s40473-018-0160-y

Mandelli, L., Serretti, A., Porcelli, S., et al. (2019). Opinion paper: poor response to treatment of depression in people in high occupational levels. Psychological Medicine, 49(1), 49-54. doi:10.1017/S003329171800288X

Šiaulių g. 10 Vilnius 01134​
El. paštas: info@neuropulsas.lt​ Darbo laikas: ​ I-V 10:00-19:00
Telefonas: +370 664 88 008
Neuropulsas
© Neuropulsas 2025 | all rights reserved | Vidaus tvarkos taisyklės | Privatumo politika
Neuropulsas
Slapukai

Informuojame, kad siekiant užtikrinti tinkamą Jūsų naršymo kokybę, statistikos tikslais, šioje svetainėje naudojame slapukus. Sutikdami, paspauskite „SUTINKU“

Funkciniai Always active
Techninis saugojimas ar prieiga yra griežtai būtina teisėtam tikslui - suteikti konkrečią paslaugą, kurios aiškiai prašo abonentas ar naudotojas, arba vien tam, kad būtų galima perduoti pranešimą elektroninių ryšių tinklu.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistiniai
Techninis saugojimas ar prieiga, kuri yra naudojama išimtinai statistikos tikslais. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketingo
Techninis saugojimas ar prieiga yra reikalinga vartotojų profilių kūrimui, siekiant siųsti reklamą, arba vartotojo sekimui svetainėje ar keliose svetainėse panašiais rinkodaros tikslais.
Manage options Manage services Manage {vendor_count} vendors Read more about these purposes
Peržiūrėti nuostatas
{title} {title} {title}