Atminties sutrikimai

Atminties sutrikimai – tai būklės, kai žmogus praranda gebėjimą įsiminti, išlaikyti ar atkurti informaciją. Jie gali būti laikini arba ilgalaikiai ir paveikti tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę atmintį. Trumpalaikė atmintis saugo informaciją trumpam, pavyzdžiui, telefono numerį, o ilgalaikė – ilgesniam laikotarpiui, kaip prisiminimai apie svarbius įvykius.

Atminties sutrikimai gali apimti amneziją, demenciją ar Alzheimerio ligą. Degeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio, pažeidžia hipokampą, smegenų žievę ir cingulinę žievę. Pradinėse stadijose žmonės dažnai neigia problemas, vėliau sunku prisiminti neseniai įvykius, orientuotis pažįstamoje aplinkoje ir gali pasireikšti asmenybės pokyčiai bei depresija.

Išsivysčius ligai, atsiranda kliedesiai, haliucinacijos, ir žmonės tampa labai emocingi. Paskutinėje stadijoje prarandamos beveik visos intelektinės funkcijos ir reikalinga visiška išorinė priežiūra.

Ne visi atminties sutrikimai yra demencijos požymiai. Kai kurios problemos kyla dėl dėmesio ir koncentracijos trūkumų, taip pat dėl perdegimo sindromo, streso, lėtinio nuovargio ar miego sutrikimų.

Atminties sutrikimų gydymas: pirmiausia, su neurologo, psichologo ir psichiatro pagalba nustatomos atminties sutrikimų priežastys. Kai kuriais atvejais skiriamas medikamentinis gydymas. Ankstyvose demencijos fazėse ar atminties sutrikimams dėl depresijos, dėmesio sutrikimų ar perdegimo sindromo gali būti taikoma neinvazinė neuromoduliacija atminčiai pagerinti.

Atminties sutrikimų gydymas yra individualus ir priklauso nuo jų priežasties.