Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (angl. ADHD) yra būklė, kai žmogui sunku ilgą laiką sutelkti dėmesį į tam tikrą veiklą arba susikoncentruoti į užduotis, reikalaujančias nuoseklumo ir dėmesio smulkmenoms. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiose situacijose, pvz., mokantis, dirbant, ar atliekant kasdienes užduotis, ir dažnai būna lydimi išsiblaškymo, užmaršumo ir sunkumų vykdant veiklas iki galo.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas yra glaudžiai susijęs su smegenų funkcijomis, ypač su vykdomosiomis funkcijomis, kurias kontroliuoja prefrontalinė žievė – smegenų dalis, atsakinga už planavimą, sprendimų priėmimą ir dėmesio valdymą. Šį sutrikimą taip pat gali lemti neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir norepinefrinas, disbalansas. Šie cheminiai mediatoriai yra svarbūs signalų perdavimui tarp smegenų ląstelių, o jų veiklos sutrikimai gali paveikti gebėjimą sutelkti ir išlaikyti dėmesį.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas gali būti įgimtas arba įgytas. Jį gali sukelti struktūriniai ar funkciniai smegenų pokyčiai, traumos, stresas ar kitos psichikos sveikatos būklės, tokios kaip depresija ar nerimo sutrikimai. Tokiais atvejais sutrikusios smegenų sritys gali veikti mažiau efektyviai, o tai gali apsunkinti dėmesio sutelkimą ir išlaikymą.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo gydymas: šis sutrikimas gydomas įvairiais metodais, priklausomai nuo jo sunkumo ir priežasties. Medikamentiškai naudojami stimuliantai, tokie kaip metilfenidatas, arba nestimuliuojantys vaistai, kurie reguliuoja neurotransmiterių lygį smegenyse ir gerina dėmesio sutelkimą. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), padeda žmonėms valdyti savo dėmesį ir suprasti savo elgesį.
Be tradicinių gydymo metodų, tokių kaip psichoterapija ir medikamentinis gydymas, galima taikyti ir nervinį grįžtamąjį ryšį (neurofeedback) ar neinvazinę neuromoduliaciją. Nervinis grįžtamasis ryšys leidžia realiu laiku stebėti ir reguliuoti smegenų veiklą, o neinvazinė neuromoduliacija, tokia kaip pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija (rTMS), veikia tam tikras smegenų sritis, siekiant pagerinti dėmesio funkcijas.
Svarbų vaidmenį atlieka ir sveikas gyvenimo būdas, apimantis reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą ir kokybišką miegą. Be to, dėmesį bei koncentraciją galima gerinti pasitelkiant kognityvinius pratimus.
Visų šių priemonių derinys gali būti veiksmingas valdant dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą , todėl gydymo planas turi būti pritaikytas individualiai.
