Depresijos požymiai vadovams: kaip juos atpažinti?
Depresijos simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau lyderystės kontekste simptomai dažnai pasireiškia specifinėmis formomis, kurios gali būti klaidingai suprantamos kaip įprasta reakcija į darbo stresą ar vadovavimo iššūkius. Svarbu atpažinti šiuos požymius, nes ankstyva intervencija gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių tiek asmens sveikatai, tiek organizacijos gerovei.
Ar depresija visada matoma iš išorės?
Ypač svarbu paminėti, kad depresija nevisada yra išoriškai matoma – vadovas gali atrodyti puikiai funkcionuojantis profesinėje aplinkoje, demonstruoti energiją susirinkimuose ir sėkmingai vykdyti pareigas, tačiau viduje išgyventi gilų emocinį skausmą ir tuštumą. Ši vadinamoji „ aukšto funkcionavimo depresija“ (angl. highly-functioning depression) yra ypač paplitusi aukštas pareigas užimančių asmenų tarpe, kurie yra išmokę “dėvėti kaukę” darbo aplinkoje (Mandelli et al., 2019).
Tokie vadovai dažnai mobilizuoja visą savo energiją darbo pareigoms, tačiau grįžę namo jaučia visišką išsekimą, prasmės stoką ir džiaugsmo nebuvimą asmeniniame gyvenime. Ilgainiui ši dviguba našta – išoriškai demonstruoti sėkmę, viduje kovojant su depresija – gali privesti prie visiško išsekimo ir rimtų sveikatos problemų.
Kaip depresija paveikia vadovo gebėjimą priimti strateginius sprendimus?
Sergančiųjų depresija kognityvinė veikla dažnai būna 1–2 standartiniais nuokrypiais žemiau normos (Knight et al., 2018). Tyrimai atskleidė, kad kognityviniai sutrikimai apima vykdomųjų funkcijų, darbinės atminties, dėmesio, informacijos apdorojimo greičio ir verbalinio sklandumo sritis.
Vadovams šie simptomai pasireiškia kaip:
- Strateginio mąstymo pablogėjimas – sumažėjęs gebėjimas matyti ilgalaikę perspektyvą
- Sprendimų priėmimo sunkumai – net paprastos, rutininės užduotys tampa sunkios, sprendimai atidėliojami
- Koncentracijos problemos susirinkimuose ir strateginiuose svarstymuose
- Atminties problemos, kai pamirštamos detalės, susitikimai, įsipareigojimai
- Sunkumai planuojant į priekį ar atliekant kelias užduotis vienu metu (Corbière et al., 2022)
Channon & Green (1999) tyrimas atskleidė, kad depresija sergantys asmenys rečiau naudoja tinkamas veiklos strategijas palyginus su kontroline grupe ir prasčiau atlieka užduotis, susijusias su problemų sprendimu ir planavimu.
Emociniai požymiai: maskuojami už "stipraus vadovo" įvaizdžio
Emociniai simptomai dažnai būna labiausiai maskuojami, nes lyderiai stengiasi išlaikyti “stipraus vadovo” įvaizdį. Tačiau net po šia kauke, depresija pasireiškia kaip:
- Sumažėjęs entuziazmas projektams, kurie anksčiau keldavo aistrą
- Perdėtas savęs nuvertinimas ir savikritika, neadekvati profesinėms kompetencijoms
- Neracionalus kaltės jausmas dėl organizacijos nesėkmių
- Dirglumas ir netolerancija komandos narių klaidoms
- Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina po poilsio (Corbière et al., 2022)
Svarbu pažymėti, kad šie emociniai simptomai dažnai būna interpretuojami kaip “aukšti standartai” ar “siekimas tobulėti”, tačiau iš tiesų jie signalizuoja apie gilesnius emocinius sunkumus.
Elgesio ir darbo efektyvumo požymiai: mikrovadyba, atidėliojimas, darbo masto susiaurėjimas
Depresija keičia vadovo elgesį darbe ir gali mažinti efektyvumą įvairiais būdais:
- Pradeda vyrauti mikrovadyba kaip būdas susigrąžinti kontrolės jausmą
- Daugėja atidėliojimo, ypač sprendžiant sudėtingas užduotis
- Darbo apimtis susiaurėja – vadovas susitelkia į technines užduotis
- Atsiranda sunkumai laikantis terminų ir užbaigiant projektus (Gunnarsson et al., 2023)
- Socialinių ir dalykiškų konfliktų vengimas (Corbière et al., 2022)
Fiziologiniai požymiai: miego sutrikimai, energijos stygius, psichosomatiniai simptomai
Depresija turi ir fiziologinių pasekmių, kurios yra dažnai klaidingai tapatinamos su įprastu vadovaujančių pareigų stresu:
- Miego sutrikimai – tiek sunkumas užmigti, tiek ankstyvas prabudimas, fragmentuotas miegas
- Nuolatinis energijos trūkumas, nepriklausomai nuo miego trukmės
- Psichosomatiniai simptomai – galvos skausmai, virškinimo problemos, raumenų įtampa
- Apetito pokyčiai – dažniausiai sumažėjimas, rečiau – padidėjimas (Knight et al., 2018)
Miego trūkumas, būdingas depresijos metu, siejamas su sumažėjusiu neuroplastiškumu ir smegenų funkcijomis, ypač paveikiant atmintį ir mokymąsi (Knight et al., 2018), tai tiesiogiai veikia vadovo gebėjimą efektyviai dirbti.
Socialiniai požymiai: izoliacija, komandos vengimas, komunikacijos pokyčiai
Socialiniai depresijos požymiai lyderiams pasireiškia kaip:
- Didėjanti socialinė izoliacija – vengimas neformalaus bendravimo
- Rečiau inicijuojami susitikimai su komandomis
- Komunikacija tampa trumpesnė ir paviršutiniškesnė
- Sumažėja empatija komandos narių rūpesčiams (Gunnarsson et al., 2023)
- Sunkumai dalyvauti susirinkimuose ar būti vietose, kur yra daug žmonių
Šie socialiniai pokyčiai ypač probleminiai lyderystės kontekste, nes jie mažina vadovo gebėjimą įkvėpti ir motyvuoti savo komandą.
Kas vyksta smegenyse, kai stresas tampa lėtinis?
Lėtinis stresas, būdingas aukštas pareigas einantiems vadovams, sukelia pogumburio-hipofizės-antinksčių (HPA) ašies sutrikimus. Tai pasireiškia padidėjusiu kortizolio išsiskyrimu, kuris ilgainiui pažeidžia prefrontalinę žievę (atsakingą už sprendimų priėmimą) ir hipokampą (atsakingą už mokymąsi ir atmintį) (Dean & Keshavan, 2017).
Kognityvinių funkcijų sutrikimai (planavimas, problemų sprendimas, sprendimų priėmimas) yra vieni ryškiausiai profesinį funkcionavimą veikiančių depresijos simptomų (Knight et al., 2018). Tai tiesiogiai paveikia lyderių gebėjimą efektyviai vadovauti organizacijai.
Kaip vadovui atpažinti depresiją: 4 savikontrolės klausimai
Jei svarstote, ar galėtumėte patirti depresijos simptomus, skirkite akimirką savistabai. Šie keturi paprasti, bet svarbūs klausimai gali padėti įvertinti savo emocinę būklę:
- Ar simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir nėra susiję su išorinėmis aplinkybėmis?
- Ar jaučiate, kad jūsų profesinis efektyvumas mažėja, nors dedate pastangas ir gaunate paskatinimų?
- Ar anksčiau malonumą teikę dalykai jums nebekelia džiaugsmo?
- Ar jūsų fizinė savijauta prastėja, nors nėra aiškių medicininių priežasčių?
Jei atsakėte „taip“ bent į vieną klausimą, verta rimtai apsvarstyti galimybę pasitarti su psichikos sveikatos specialistu. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė išvengti gilesnių emocinių sunkumų ir atkurti darbinį bei asmeninį efektyvumą.
Kaip komanda gali atpažinti vadovo depresijos ženklus darbo aplinkoje?
Organizacijos kultūra, kurioje rūpinamasi psichikos sveikata, gali padėti anksčiau identifikuoti riziką. Kolegoms ir komandai verta atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius vadovo elgesyje:
- Staigūs ir neįprasti sprendimų atidėliojimai, ypač jei anksčiau vadovas pasižymėjo operatyvumu
- Sumažėjęs prieinamumas darbuotojams, padidėjęs atsiribojimas nuo komandos
- Padidėjęs kritiškumas arba, priešingai, visiškas neįsitraukimas į komandos darbą
- Nuotaikų kaita ir didesnis dirglumas bendraujant
Depresijos atpažinimas vadovaujančiose pozicijose yra sudėtingas, tačiau ypač svarbus procesas. Tiek patiems vadovams, tiek jų kolegoms ir organizacijoms svarbu mokytis atpažinti subtiliausius depresijos signalus, nes ankstyva intervencija gali ne tik pagerinti vadovo savijautą, bet ir prisidėti prie visos organizacijos gerovės ilgalaikėje perspektyvoje.
Literatūros sąrašas
Channon, S., & Green, P. S. (1999). Executive function in depression: The role of performance strategies in aiding depressed and non-depressed participants. Journal of Neurology, Neurosurgery & Psychiatry, 66(2), 162–171. https://doi.org/10.1136/jnnp.66.2.162
Corbière, M., Lachance, J.-P., Jean-Baptiste, F., Hache-Labelle, C., Riopel, G., & Lecomte, T. (2022). Healthy Minds: Group Cognitive-Behavioral Intervention for Sustainable Return to Work After a Sick Leave Due to Depression. Journal of Occupational Rehabilitation, 32(3), 505–514. https://doi.org/10.1007/s10926-021-09991-6
Dean, J., & Keshavan, M. (2017). The Neurobiology of Depression: An Integrated View. Asian Journal of Psychiatry, 27, 101–111. https://doi.org/10.1016/j.ajp.2017.01.025
Gunnarsson, A. B., Hedberg, A.-K., Håkansson, C., Hedin, K., & Wagman, P. (2023). Occupational performance problems in people with depression and anxiety. Scandinavian Journal of Occupational Therapy, 30(2), 148–158. https://doi.org/10.1080/11038128.2021.1882562
Knight, M.J., Aboustate, N. & Baune, B.T. (2018). Cognitive Dysfunction in Major Depressive Disorder: Cause and Effect. Curr Behav Neurosci Rep 5, 302–309. https://doi.org/10.1007/s40473-018-0160-y
Mandelli, L., Serretti, A., Porcelli, S., et al. (2019). Opinion paper: poor response to treatment of depression in people in high occupational levels. Psychological Medicine, 49(1), 49-54. doi:10.1017/S003329171800288X
