rTMS
Pakartotinės transkranijinės magnetinės stimuliacijos (rTMS) terapija Vilniuje
rTMS – tai neinvazinis neuromoduliacijos metodas, kuriuo magnetiniais impulsais stimuliuojamos tiksliai parinktos smegenų sritys. Klinikoje Neuropulsas rTMS taikoma depresijos ir kitų psichikos sveikatos bei neurologinių būklių gydymui, individualiai parenkant stimuliacijos protokolą.
arba skambinkite +370 664 88 008
sertifikuota įranga, pripažinta daugelio sutrikimų gydymui
plačiai taikoma klinikinėje praktikoje visame pasaulyje
grįžtate į kasdienę veiklą iš karto po procedūros
kiekvienam sutrikimui/ problemai taikomas skirtingas protokolas
Trumpai
rTMS (pakartotinė transkranijinė magnetinė stimuliacija) veikia smegenų veiklą be chirurginės intervencijos ar elektrodų implantavimo. Speciali ritė sukuria magnetinius impulsus, kurie sužadina nervines ląsteles pasirinktoje smegenų žievės srityje. Stimuliacijos vieta, dažnis ir kiti parametrai parenkami pagal gydomą būklę ir individualų gydymo protokolą.
Kas yra rTMS terapija ir kaip ji veikia?
Terapinis metodas, kurio metu prie galvos laikoma elektromagnetinė ritė, generuojanti trumpus magnetinius impulsus. Jie prasiskverbia per kaukolę ir sukelia elektrinį aktyvumą pasirinktoje smegenų žievės srityje. Taip galima moduliuoti nervinių ląstelių ir su konkrečia būkle susijusių smegenų tinklų aktyvumą.
rTMS terapija gali būti taikoma šioms būklėms gydyti:
Depresija
ypač kai ankstesnis gydymas nepadeda pakankamai
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS)
įkyrioms mintims ir kompulsiniam elgesiui mažinti
Nerimo sutrikimai
nerimo simptomų reguliavimui
Migrena
priepuolių dažniui ir intensyvumui mažinti
Fibromialgija
lėtinio skausmo simptomams mažinti
Miego sutrikimai
miego kokybei ir miego reguliacijos procesams gerinti
Kitos būklės
rTMS gali būti taikoma ir kitoms psichikos sveikatos bei neurologinėms būklėms
Ar rTMS terapija tinkama konkrečiu atveju, įvertinama pirminės konsultacijos metu. Specialistas įvertina diagnozę, simptomus, ankstesnį gydymą, vartojamus vaistus ir galimas kontraindikacijas bei, esant indikacijoms, parenka individualų rTMS gydymo protokolą.
Kaip vyksta procedūra?
Procedūros metu pacientas patogiai sėdi specialioje kėdėje, o prie galvos nustatytoje pozicijoje laikoma magnetinė ritė. Gydymo metu pagal individualų protokolą atliekama pasirinktos smegenų srities stimuliacija. Procedūrai nereikia anestezijos ar sedacijos.
01
Parenkama stimuliacijos vieta
Pagal gydomą būklę ir individualų protokolą nustatoma smegenų sritis, kuri bus stimuliuojama.
02
Atliekama procedūra
Ritė generuoja pasikartojančius magnetinius impulsus, kurie veikia pasirinktos smegenų žievės nervinių ląstelių aktyvumą.
03
Grįžtate į savo dieną
Po procedūros nereikia įprasto atsistatymo laikotarpio, todėl dažniausiai galima tęsti kasdienę veiklą.
Procedūra trunka apie 15-20 minučių
Lengva suderinti su pietų pertrauka
Registruokitės konsultacijai dėl gydymo su rTMS
Ar turite klausimų? Reikia daugiau informacijos?
Kada svarstomas rTMS gydymas be vaistų?
rTMS gali būti tinkamas, jei:
Vaistai nepadėjo arba jų poveikis nepakankamas
Patiriate šalutinius vaistų poveikius
Nenorite pradėti medikamentinio gydymo
Jaučiate ilgalaikius simptomus: nuovargį, nerimą, emocinį sustingimą
Susiduriate su atsparia gydymui būkle
Svarbu: tinkamumas įvertinamas gydytojo konsultacijos metu.
Kaina
Gydymo kursas
Standartinis 30 procedūrų kursas. Tiksli kaina priklauso nuo individualaus gydymo plano, nustatyto konsultacijos metu.
Žr. visą kainoraštį →
Pacientų istorijos
Kaip gydymas atrodo iš paciento pusės
Realios mūsų pacientų patirtys — nuo pirmos konsultacijos iki viso rTMS kurso pabaigos.
Skaityti istorijas →
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne. rTMS ir elektrokonvulsinė terapija (ECT) yra skirtingi gydymo metodai. rTMS naudoja magnetinius impulsus pasirinktos smegenų srities stimuliacijai, procedūrai nereikia bendrosios anestezijos ir jos metu nesukeliamas terapinis epilepsinis priepuolis.
rTMS yra neinvazinis metodas – be operacijos, be anestezijos, be vaistų. Dažniausias šalutinis poveikis yra lengvas galvos odos diskomfortas arba galvos skausmas toje galvos srityje, kuri buvo stimuliuojama. Šie simptomai paprastai praeina savaime. Metodas netinka žmonėms, turintiems metalinių implantų galvos srityje ar tam tikrų sveikatos būklių; tai įvertinama prieš gydymą.
Ne. Procedūros metu jaučiamas lengvas bakstelėjimo pojūtis galvos srityje. Pacientai sėdi patogioje kėdėje ir po procedūros gali iškart grįžti į įprastą dieną.
Viena procedūra trunka apie 20 minučių. Standartinį kursą sudaro apie 30 sesijų, paprastai skiriamų kelių savaičių laikotarpiu. Tikslus planas sudaromas individualiai.
Standartinis 30 sesijų kursas kainuoja nuo 2 700 EUR.
rTMS nuo antidepresantų skiriasi veikimo mechanizmu. Antidepresantai veikia per visą organizmą, keisdami neurotransmiterių pusiausvyrą, o rTMS tiesiogiai stimuliuoja konkrečias smegenų sritis, susijusias su nuotaikos reguliacija, todėl neturi sisteminio poveikio organizmui.
rTMS dažnai svarstomas, kai vaistai nepadėjo ar jų poveikis nepakankamas, kai pasireiškia nepageidaujamas šalutinis poveikis arba esant atspariai gydymui būklei. Galutinį tinkamumą nustato gydytojas.
Daugeliui pacientų pagerėjimas išlieka ilgą laiką po kurso. Kai kuriais atvejais rekomenduojamos palaikomosios sesijos. Eiga stebima viso gydymo metu.
Šiuo metu rTMS terapija klinikoje Neuropulsas teikiama kaip privati, mokama paslauga. Vis dėlto tam tikrais atvejais gali būti taikomos kompensavimo ar finansavimo galimybės.
rTMS netaikomas esant metaliniams ar elektroniniams implantams galvos srityje ir kai kuriais kitais atvejais. Visi kontraindikacijų klausimai įvertinami gydytojo konsultacijos metu.

Dr. Justina Šidlauskaitė
Kognityvinė neuromokslininkė, Neuropulsas klinikos mokslinė vadovė
Dr. Justina tyrinėja dėmesio, emocijų reguliacijos ir neuromoduliacijos sritis, remdamasi naujausiais mokslo įrodymais. Aktyviai prisideda prie visuomenės švietimo psichikos sveikatos temomis ir siekia, kad mokslu pagrįstos žinios būtų suprantamos bei prieinamos kiekvienam.
Susijusios temos
Atspari gydymui depresija
Atsakymai į klausimus apie rTMS
Nerimo sutrikimų gydymas Vilniuje
Šaltiniai
- André-Obadia, N., Hodaj, H., Hodaj, E., Simon, E., Delon-Martin, C., & Garcia-Larrea, L. (2023). Better fields or currents? A head-to-head comparison of transcranial magnetic (rTMS) versus direct current stimulation (tDCS) for neuropathic pain. Neurotherapeutics, 20(1), 207–219. https://doi.org/10.1007/s13311-022-01303-x
- Alyagon, U., Shahar, H., Hadar, A., Barnea-Ygael, N., Lazarovits, A., Shalev, H., & Zangen, A. (2020). Alleviation of ADHD symptoms by non-invasive right prefrontal stimulation is correlated with EEG activity. NeuroImage: Clinical, 26, 102206. https://doi.org/10.1016/j.nicl.2020.102206
- Beisteiner, R., Matt, E., Fan, C., Baldysiak, H., Schönfeld, M., Philippi Novak, T., Amini, A., Aslan, T., Reinecke, R., Lehrner, J., Weber, A., Reime, U., Goldenstedt, C., Marlinghaus, E., Hallett, M., & Lohse-Busch, H. (2020). Transcranial pulse stimulation with ultrasound in Alzheimer’s disease – A new navigated focal brain therapy. Advanced Science, 7(3), 1902583. https://doi.org/10.1002/advs.201902583
- Blumberger, D. M., Vila-Rodriguez, F., Thorpe, K. E., Feffer, K., Noda, Y., Giacobbe, P., Knyahnytska, Y., Kennedy, S. H., Lam, R. W., Daskalakis, Z. J., & Downar, J. (2018). Effectiveness of theta burst versus high-frequency repetitive transcranial magnetic stimulation in patients with depression (THREE-D): A randomised non-inferiority trial. The Lancet, 391(10131), 1683–1692. https://doi.org/10.1016/S0140-6736(18)30295-2
- Boggio, P. S., Rocha, M., Oliveira, M. O., Fecteau, S., Cohen, R. B., Campanhã, C., Ferreira-Santos, E., Meleiro, A., Corchs, F., Zaghi, S., Pascual-Leone, A., & Fregni, F. (2010). Noninvasive brain stimulation with high-frequency and low-intensity repetitive transcranial magnetic stimulation treatment for posttraumatic stress disorder. The Journal of Clinical Psychiatry, 71(8), 992–999. https://doi.org/10.4088/JCP.08m04638blu
- Carmi, L., Tendler, A., Bystritsky, A., Hollander, E., Blumberger, D. M., Daskalakis, J., Ward, H., Lapidus, K., Goodman, W., Casuto, L., Feifel, D., Barnea-Ygael, N., Roth, Y., Zangen, A., & Zohar, J. (2019). Efficacy and safety of deep transcranial magnetic stimulation for obsessive-compulsive disorder: A prospective multicenter randomized double-blind placebo-controlled trial. American Journal of Psychiatry, 176(11), 931–938. https://doi.org/10.1176/appi.ajp.2019.18101180
- Chen, X., Yin, L., An, Y., Yan, H., Zhang, T., Lu, X., & Yan, J. (2022). Effects of repetitive transcranial magnetic stimulation in multiple sclerosis: A systematic review and meta-analysis. Multiple Sclerosis and Related Disorders, 59, 103564. https://doi.org/10.1016/j.msard.2022.103564
- Cheung, T., Chau, B., Fong, K. H., Lam, J. Y. T., Lo, H., Li, M. H., Li, A. M. M. C., Beisteiner, R., Lei, S., Yee, B. K., & Cheng, C. P. W. (2023). Evaluating the efficacy and safety of transcranial pulse stimulation on adolescents with attention deficit hyperactivity disorder: Study protocol of a pilot randomized, double-blind, sham-controlled trial. Frontiers in Neurology, 14, 1076086. https://doi.org/10.3389/fneur.2023.1076086
- Cheung, T., Ho, Y. S., Fong, K. H., Lam, Y. T. J., Li, M. H., Tse, A. C. Y., Li, C. T., Cheng, C. P. W., & Beisteiner, R. (2022). Evaluating the safety and efficacy of transcranial pulse stimulation on autism spectrum disorder: A double-blinded, randomized, sham-controlled trial protocol. International Journal of Environmental Research and Public Health, 19(23), 15614. https://doi.org/10.3390/ijerph192315614
- Cole, E. J., Phillips, A. L., Bentzley, B. S., Stimpson, K. H., Nejad, R., Barmak, F., Veerapal, C., Khan, N., Cherian, K., Felber, E., Brown, R., Choi, E., King, S., Pankow, H., Bishop, J. H., Azeez, A., Coetzee, J., Rapier, R., Odenwald, N., … Williams, N. R. (2022). Stanford Neuromodulation Therapy (SNT): A double-blind randomized controlled trial. American Journal of Psychiatry, 179(2), 132–141. https://doi.org/10.1176/appi.ajp.2021.20101429
- Cont, C., Stute, N., Galli, A., Schulte, C., Logmin, K., Trenado, C., & Wojtecki, L. (2022). Retrospective real-world pilot data on transcranial pulse stimulation in mild to severe Alzheimer’s patients. Frontiers in Neurology, 13, 948204. https://doi.org/10.3389/fneur.2022.948204
- Dell’Osso, B., Mundo, E., D’Urso, N., Pozzoli, S., Buoli, M., Ciabatti, M. T., Rosanova, M., Massimini, M., Bellina, V., Mariotti, M., & Altamura, A. C. (2009). Augmentative repetitive navigated transcranial magnetic stimulation (rTMS) in drug-resistant bipolar depression. Bipolar Disorders, 11(1), 76–81. https://doi.org/10.1111/j.1399-5618.2008.00651.x
- Diefenbach, G. J., Bragdon, L. B., Zertuche, L., Hyatt, C. J., Hallion, L. S., Tolin, D. F., Goethe, J. W., & Assaf, M. (2016). Repetitive transcranial magnetic stimulation for generalised anxiety disorder: A pilot randomised, double-blind, sham-controlled trial. The British Journal of Psychiatry, 209(3), 222–228. https://doi.org/10.1192/bjp.bp.115.168203
- Fitzsimmons, S. M. D. D., van der Werf, Y. D., van Campen, A. D., Arns, M., Sack, A. T., Hoogendoorn, A. W., & van den Heuvel, O. A. (2022). Repetitive transcranial magnetic stimulation for obsessive-compulsive disorder: A systematic review and pairwise/network meta-analysis. Journal of Affective Disorders, 302, 302–312. https://doi.org/10.1016/j.jad.2022.01.048
- Grover, S., Fayzullina, R., Bullard, B. M., Levina, V., & Reinhart, R. M. G. (2023). A meta-analysis suggests that tACS improves cognition in healthy, aging, and psychiatric populations. Science Translational Medicine, 15(697), eabo2044. https://doi.org/10.1126/scitranslmed.abo2044
- Kim, Y. I., Kim, S. M., Kim, H., & Han, D. H. (2016). The effect of high-frequency repetitive transcranial magnetic stimulation on occupational stress among health care workers: A pilot study. Psychiatry Investigation, 13(6), 622–629. https://doi.org/10.4306/pi.2016.13.6.622
- Koch, G., Casula, E. P., Bonnì, S., Borghi, I., Assogna, M., Minei, M., Pellicciari, M. C., Motta, C., D’Acunto, A., Porrazzini, F., Maiella, M., Ferrari, C., Caltagirone, C., Santarnecchi, E., Bozzali, M., & Martorana, A. (2022). Precuneus magnetic stimulation for Alzheimer’s disease: A randomized, sham-controlled trial. Brain, 145(11), 3776–3786. https://doi.org/10.1093/brain/awac285
- Lee, D. J., Elias, G. J. B., & Lozano, A. M. (2018). Neuromodulation for the treatment of eating disorders and obesity. Therapeutic Advances in Psychopharmacology, 8(2), 73–92. https://doi.org/10.1177/2045125317743435
- Lefebvre-Demers, M., Doyon, N., & Fecteau, S. (2021). Non-invasive neuromodulation for tinnitus: A meta-analysis and modeling studies. Brain Stimulation, 14(1), 113–128. https://doi.org/10.1016/j.brs.2020.11.014
- Li, R., He, Y., Qin, W., Zhang, Z., Su, J., Guan, Q., Chen, Y., & Jin, L. (2022). Effects of repetitive transcranial magnetic stimulation on motor symptoms in Parkinson’s disease: A meta-analysis. Neurorehabilitation and Neural Repair, 36(7), 395–404. https://doi.org/10.1177/15459683221095034
- Moisset, X., Pereira, B., Ciampi de Andrade, D., Fontaine, D., Lantéri-Minet, M., & Mawet, J. (2020). Neuromodulation techniques for acute and preventive migraine treatment: A systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. The Journal of Headache and Pain, 21(1), 142. https://doi.org/10.1186/s10194-020-01204-4
- O’Brien, A. T., Bertolucci, F., Torrealba-Acosta, G., Huerta, R., Fregni, F., & Thibaut, A. (2018). Non-invasive brain stimulation for fine motor improvement after stroke: A meta-analysis. European Journal of Neurology, 25(8), 1017–1026. https://doi.org/10.1111/ene.13643
- O’Reardon, J. P., Solvason, H. B., Janicak, P. G., Sampson, S., Isenberg, K. E., Nahas, Z., McDonald, W. M., Avery, D., Fitzgerald, P. B., Loo, C., Demitrack, M. A., George, M. S., & Sackeim, H. A. (2007). Efficacy and safety of transcranial magnetic stimulation in the acute treatment of major depression: A multisite randomized controlled trial. Biological Psychiatry, 62(11), 1208–1216. https://doi.org/10.1016/j.biopsych.2007.01.018
- Pell, G. S., Harmelech, T., Zibman, S., Roth, Y., Tendler, A., & Zangen, A. (2022). Efficacy of deep TMS with the H1 coil for anxious depression. Journal of Clinical Medicine, 11(4), 1015. https://doi.org/10.3390/jcm11041015
- Perera, T., George, M. S., Grammer, G., Janicak, P. G., Pascual-Leone, A., & Wirecki, T. S. (2016). The Clinical TMS Society consensus review and treatment recommendations for TMS therapy for major depressive disorder. Brain Stimulation, 9(3), 336–346. https://doi.org/10.1016/j.brs.2016.03.010
- Roth, Y., Barnea-Ygael, N., Carmi, L., Storch, E. A., Tendler, A., & Zangen, A. (2020). Deep transcranial magnetic stimulation for obsessive-compulsive disorder is efficacious even in patients who failed multiple medications and CBT. Psychiatry Research, 290, 113179. https://doi.org/10.1016/j.psychres.2020.113179
- Sokhadze, E. M., El-Baz, A. S., Sears, L. L., Opris, I., & Casanova, M. F. (2014). rTMS neuromodulation improves electrocortical functional measures of information processing and behavioral responses in autism. Frontiers in Systems Neuroscience, 8, 134. https://doi.org/10.3389/fnsys.2014.00134
- Terraneo, A., Leggio, L., Saladini, M., Ermani, M., Bonci, A., & Gallimberti, L. (2016). Transcranial magnetic stimulation of dorsolateral prefrontal cortex reduces cocaine use: A pilot study. European Neuropsychopharmacology, 26(1), 37–44. https://doi.org/10.1016/j.euroneuro.2015.11.011
- Wagle Shukla, A., Shuster, J. J., Chung, J. W., Vaillancourt, D. E., Patten, C., Ostrem, J., & Okun, M. S. (2016). Repetitive transcranial magnetic stimulation (rTMS) therapy in Parkinson disease: A meta-analysis. PM&R, 8(4), 356–366. https://doi.org/10.1016/j.pmrj.2015.08.009
- Watanabe, K., Kudo, Y., Sugawara, E., Nakamizo, T., Amari, K., Takahashi, K., Tanaka, O., Endo, M., Hayakawa, Y., & Johkura, K. (2018). Comparative study of ipsilesional and contralesional repetitive transcranial magnetic stimulations for acute infarction. Journal of the Neurological Sciences, 384, 10–14. https://doi.org/10.1016/j.jns.2017.11.001
- Yip, A. G., George, M. S., Tendler, A., Roth, Y., Zangen, A., & Carpenter, L. L. (2017). 61% of unmedicated treatment resistant depression patients who did not respond to acute TMS treatment responded after four weeks of twice weekly deep TMS in the Brainsway pivotal trial. Brain Stimulation, 10(4), 847–849. https://doi.org/10.1016/j.brs.2017.02.013
- Zangen, A., Moshe, H., Martinez, D., Barnea-Ygael, N., Vapnik, T., Bystritsky, A., Duffy, W., Toder, D., Casuto, L., Lipkinsky Grosz, M., Nunes, E. V., Ward, H., Tendler, A., Feifel, D., Morales, O., Roth, Y., Iosifescu, D. V., Winston, J., Wirecki, T., … George, M. S. (2021). Repetitive transcranial magnetic stimulation for smoking cessation: A pivotal multicenter double-blind randomized controlled trial. World Psychiatry, 20(3), 397–404. https://doi.org/10.1002/wps.20905
- Zhang, J. J. Q., Fong, K. N. K., Ouyang, R.-G., Siu, A. M. H., & Kranz, G. S. (2019). Effects of repetitive transcranial magnetic stimulation (rTMS) on craving and substance consumption in patients with substance dependence: A systematic review and meta-analysis. Addiction, 114(12), 2137–2149. https://doi.org/10.1111/add.14753
- Zhu, P.-A., Xie, J.-Y., Liu, H., Wen, Y., Shao, Y.-J., & Bao, X. (2023). Efficacy of high-frequency repetitive transcranial magnetic stimulation at 10 Hz in fibromyalgia: A systematic review and meta-analysis. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation, 104(1), 151–159. https://doi.org/10.1016/j.apmr.2022.05.006
Nesate tikri, ar rTMS tinka jūsų atvejui?
Pirminės konsultacijos metu įvertinsime jūsų būklę ir pasiūlysime tinkamiausią gydymo planą.
arba skambinkite +370 664 88 008